1. Apie ką būtinai turėtumėte pagalvoti planuodami namų remonto biudžetą?

Pirmiausia namo savininkas turėtų įvertinti darbų apimtį ir savo galimą indėlį į remonto darbus. Kokius darbus galite atlikti patys, o kur reikia pasitelkti specialistus? Nors paslaugų kainos labai skiriasi, galima numatyti vidutinę rinkos kainą.

Antra, verta susipažinti su statybinių ir apdailos medžiagų kainomis. Jei labai norisi naudoti kokią nors medžiagą, kuri niekaip netelpa į jūsų biudžetą, visada galima ją naudoti mažesniame plote ir derinti su pigesniu variantu.

Praktika rodo, kad sudarant biudžetą dažnai pamirštama viena nepaprastai didelių išlaidų grupė – langų uždengimo sprendimai. Jei siuvant dekoratyvines tekstilines užuolaidas dažnai užtenka paprastų savo jėgomis įgyvendinamų variantų, tai techniškesnius ir funkcionalesnius sprendimus reikia leisti gaminti profesionalams.

Sudarant remonto biudžetą reikėtų atsižvelgti ir į nenumatytas išlaidas. Praktikoje labai retai pasitaiko, kad remontą galima atlikti už iš pradžių suplanuotą sumą, veikiau vis tiek išleidžiama daugiau.

2. Kurioms patalpoms paprastai reikia daugiausia investicijų ir kodėl?

Vyrauja nuomonė, kad brangiausiai namų remontas kainuoja vonios ir (arba) dušo kambaryje. Tam tikra prasme tai yra tiesa. Jei apdailos medžiagų kainos skiriasi gana smarkiai, tai net ir renkantis elementarią santechnikos įrangą, tenka atsižvelgti į jos komponentų svarbą. Be to, drėgnose patalpose paprastai reikia atlikti specifiškesnius darbus, pavyzdžiui, drėgmės izoliacijos, vėdinimo, plytelių klijavimo, santechnikos ar grindinio šildymo įrengimo darbus, kuriems atlikti reikia profesionalių žinių ir įgūdžių. Tai reiškia, kad prie medžiagų neišvengiamai prisidės išlaidos už atliktus darbus.

Virtuvė taip pat gali pareikalauti nemažai išlaidų, nes be buitinės įrangos paprastai reikia ir pagal užsakymą pagamintų baldų. Pastariesiems galima rasti pigesnių alternatyvų, tačiau standartinė masinė produkcija gali tikti ne kiekvienai patalpai. Be to, galiausiai ji gali užimti vietą ir būti neilgaamžė.

Deja, likusių kambarių remonto išlaidos kartais gali konkuruoti su vonios kambario ir virtuvės išlaidomis. Pavyzdžiui, didesnio ploto būstuose net vidutinės kainų kategorijos grindų dangos gali smarkiai kirsti per biudžetą, jau nekalbant apie specifinius sprendimus, tokius kaip lubos su jungiamaisiais elementais ar skirtingų lygių sprendimai.

3. Kodėl projektuojant namus verta naudotis interjero dizainerio paslaugomis?

Pirmiausia dėl to, kad viską padarytumėte iš karto ir išvengtumėte nebūtinų išlaidų. Bet kokio pastato, taip pat ir namo, planavimas ir projektavimas yra daug laiko reikalaujantis darbas. Malonias spalvas, gražias medžiagas ir dekorą gali išsirinkti beveik kiekvienas. Tačiau namų projektavimas apima gebėjimą viską sujungti į harmoningą visumą. Neabejotinai svarbiausia dalis, į kurią reikėtų įtraukti interjero architektą ar dizainerį, yra bendras patalpų išdėstymas ir logistika: patalpų proporcijos turi būti subalansuotos ir visiškai atitikti naudotojo poreikius bei gyvenimo būdą. Be to, jose turi būti pakankamai vietos daiktams laikyti ir gerai apgalvoti pagal užsakymą pagaminti baldai.

Interjero architekto pagalba lygiai taip pat svarbi sudarant elektros lizdų ir šviestuvų bei jungiklių planą. Neturint specialaus išsilavinimo, dažnai sunku numatyti tam tikrus planavimo etapus dar tik statomame objekte arba keičiant pagrindinį būsto planą. O vėlesnių elektros plano pakeitimų dažnai neįmanoma atlikti pigiai.

4. Kokias medžiagas rinktis remontuojant namą, kad atnaujintas namas ilgai išliktų modernus ir atrodytų naujai?

Pirmiausia norėčiau pabrėžti, kad naujumas ir modernumas ne visada dera tarpusavyje. Kiek ilgai būstas atrodys naujas, labai priklauso nuo naudojamų medžiagų kokybės (taip pat nuo darbų atlikimo) ir vėlesnės priežiūros. Pavyzdžiui, iš pigaus melamino pagamintas virtuvės stalviršis yra palyginti tvirtas, tačiau mechaniniai pažeidimai ir drėgmė jį negrįžtamai sugadina. Tuo tarpu, jei medžio masyvo stalviršis laikui bėgant praranda naujumą, jo subraižytą, karščio ir drėgmės pažeistą paviršių galima peršlifuoti ir atnaujinti (aliejiniu vašku). Tokiu būdu toks paviršius dar dešimtmečius gali išlikti patrauklus. Akmeniniai ar keraminiai paviršiai naujumo įspūdį labai ilgai išlaikyti gali net ir be jokios priežiūros.

Visai kas kita, kai kalbama apie prieš kelis dešimtmečius darytus pasirinkimus, kurie nors atrodo gana naujai, jų amžių išduoda tam laikmečiui būdingos medžiagos. Jei XX a. 10-ajame dešimtmetyje buvo madingi vienokie ar kitokie akmenys ar plytelės, tai šiandien jie jau visiškai kitokie. Dėl ilgalaikės perspektyvos prasminga rinktis „gudriai“. Sunkiau atnaujinami paviršiai galėtų būti aukštos kokybės ir klasikinio arba neutralaus stiliaus. Modernesnę liniją galėtų atitikti smulkesnės detalės, kurias galima pakeisti nededant daug pastangų, pavyzdžiui, jungikliai, maišytuvai, šviestuvai, tapetai ir tekstilė.

5. Kokios paprastos gudrybės padeda atnaujinti namus, kai finansinės galimybės ribotos?

Jei galimybės ribotos, galima laikytis kontrasto principo: paprastas ir nebaigtas paviršius greta naujo ir taisyklingo. Jis ypač gerai veikia senesniuose pastatuose, kuriuose natūralus patikimų ir laikmečiui būdingų medžiagų naudojimas. Pavyzdžiui, daugiabučio namo bute, kurio lubos geros būklės ir pakanka tik šviežio dažų sluoksnio, galima tiesiog nuimti senus tapetus ir palikti sienas tokias, kokios jos yra. Sename name, kur nuo lubų atsilupę dažai, atsilupusius dažus galima nuvalyti ir akcentuoti sienų apdailą. Taikant abu sprendimus, beveik privaloma naudoti naujas arba atnaujintas tarsi nubrėžia ribą tarp skirtingo laipsnio apdailos paviršių ir suteikia išbaigtą išvaizdą. Kontrastą galima taikyti ir renkantis apdailą: ant mažesnių paviršių – brangesnės, ant didelių – pigesnės medžiagos.

Dažnai skubama nuimti senus grindų sluoksnius, tačiau tai daryti ne visada verta. Darbai užima daug laiko, o naujų izoliacinių ir triukšmą slopinančių sluoksnių įrengimas kainuoja brangiai. Senose grindyse viršutinę dangą galima pakeisti nauja arba tiesiog pridėti naują apdailą prie senų grindų. Pavyzdžiui, senas lentų grindis pigiausia ir praktiškiausia perdažyti (gražiausias rezultatas gaunamas, kai naudojami šviesiai pilki arba balti dažai). Nudažytą vadinamąjį suomiškąjį kartoną galite uždengti natūralaus atspalvio kilimine danga. Ir vėlgi nereikėtų pamiršti naujų (grindų) lentjuosčių efekto.