Kaip atpažinti sukčiavimą?
Dažnas sukčiavimo būdas yra duomenų viliojimas (angl. phishing), kai asmeniui el. laišku arba trumpąja SMS žinute yra atsiunčiama nuoroda, asmuo apgaulės būdu yra įkalbamas ją paspausti ir suvesti savo tapatybę identifikuojančius duomenis (pvz., banko sąskaitos ar kortelės numerį, interneto banko, elektroninių parašų „Smart-ID“ ar „Mobile-ID“ kodus). Dažnai tokiais atvejais siųsdami apgaulingas žinutes sukčiai prisistato pašto paslaugų teikėjais, kurjeriais, finansų įstaigomis arba valstybės įstaigomis bei informuoja apie gautą siuntą, baudą ar kt. Taip pat duomenys gali būti viliojami ir apsiperkant netikrose internetinėse parduotuvėse.
Kita iš dažniausiai pasitaikančių sukčiavimo schemų yra investicinis sukčiavimas, kuomet finansiniai sukčiai siekia įkalbėti pašnekovus investuoti į „pelningas investicijas“, dažniausiai – į virtualią valiutą, kartais kartu siūlydami pasiskolinti lėšų minėtoms investicijoms iš vartojimo kredito davėjų. Dažniausiai tokie pasiūlymai teikiami telefoninio pokalbio metu, tačiau gali būti teikiami ir el. paštu ar socialiniuose tinkluose bei internete. Dažnai su pasiūlymais investuoti kreipiasi asmenys kalbantys rusų kalba bei prisistatantys investicijų konsultantais, brokeriais ar analitikais.
Dažnai pasitaiko ir netikrų darbo pasiūlymų sukčiavimo atvejų, kuomet sukčiai teikia įvairius pernelyg patrauklius darbo pasiūlymus žadėdami didelį atlygį už paprastą ir jokių kompetencijų nereikalaujantį darbą. Tokiu būdu sukčiai gali darbo pasiūlymu susiviliojusius asmenis įtraukti į neteisėtą veiklą, pavyzdžiui, asmenys gali tapti vadinamaisiais pinigų mulais, sukčiai gali prašyti asmenų savo vardu atidaryti banko sąskaitą bei perleisti ją naudojimui tretiesiems asmenims, taip nuslėpdami savo tapatybę ir perkeldami atsakomybę savo aukoms.
Kaip apsisaugoti nuo sukčiavimo?
Toliau pateikti patarimai padės apsaugoti savo duomenis ir išvengti sukčiavimo.
Saugokite kodus ar kitus tapatybę identifikuojančius duomenis, reikalingus Jūsų identifikacijai, taip, kad jie būtų prieinami tik jums. Nei finansų įstaigos, nei policija ar kitos įstaigos savo inicijuoto telefoninio pokalbio metu arba susirašinėjant el. paštu neprašo Jūsų atskleisti elektroninių parašų
„Smart-ID“ ar „Mobile-ID“ kodų, banko kortelės duomenų ar kitų slaptažodžių. Jeigu Jums skambina banko ar policijos vardu ir prašo tokios informacijos, greičiausiai tai yra apgaulė, todėl rekomenduojama baigti pokalbį ir susisiekti su savo finansinių paslaugų teikėju arba policija. Taip pat visuomet galima atlikti numerio ar el. pašto, kuriuo su Jumis susisiekė paiešką „Google“ paieškos sistemoje.
Įsidėmėkite - jei pasiūlymas skamba per gerai, kad būtų tiesa, greičiausiai tai nėra tiesa. Susisiekus asmenims, siūlantiems lengvas uždarbio galimybes arba pelningai investuoti – pasiūlymą vertinkite kritiškai, neskubėkite. Įsidėmėkite, kad nebūna mažos rizikos investicijų garantuojančių didelę grąžą. Finansų įstaigos, siūlančios investicines paslaugas Lietuvoje, turi turėti Lietuvos banko išduotą licenciją ar leidimą teikti šias paslaugas, todėl būtinai patikrinkite, ar paslaugą siūlanti įmonė gali teikti tokias paslaugas Lietuvoje.
Nesisiųskite nežinomų programėliųų į savo telefoną, ypač nepatikimų asmenų ar įmonių prašymu. Tam tikros programėlės, pavyzdžiui, AnyDesk, TeamViewer ir panašios, dažnai yra sukčių naudojamos sukčiavimui ar nusikalstamoms veikoms. Jei tokias programėles jau esate įsirašę savo įrenginyje, rekomenduojame jas pašalinti.
Rekomenduojame neatidaryti el. laiškų su įtartinu turiniu ir nuorodomis. Jei gaunate el. laišką arba SMS pranešimą, kuriame yra nuoroda ir prašoma įvesti banko kortelės duomenis arba prisijungti naudojant elektroninį parašą „Smart-ID“ arba „Mobile-ID“, tai gali būti bandymas pavogti jūsų kortelės duomenis. Jeigu nesate tikri, ar pranešimas yra įtartinas, rekomenduojama susisiekti su siuntėju kitu kanalu (pvz. oficialioje interneto svetainėje skelbiamu telefono numeriu) ir pasiteirauti dėl pranešime gautos informacijos. Labai svarbu neprarasti budrumo ir gavus įtartina pranešimą neskubėti spausti nuorodos, atidaryti pridėtų dokumentų ar siųstis pridėtus failus. Rekomenduojama įvertinti įtartinus laiškus ir patikrinti ar juose nėra rašybos ar logikos klaidų.
Neveskite savo banko kortelės ar tapatybę identifikuojančių duomenų svetainėse, dėl kurių patikimumo nesate tikri. Prieš patvirtindami operaciją įdėmiai perskaitykite operacijos lange rodoma pranešimą ir įsitikinkite, kad ją inicijavote patys. Jei abejojate, atšaukite operaciją.
Pirkdami internetu įsitikinkite, kad esate tikroje svetainėje, o ne jos kopijoje. Svetainė, kurioje įvedate banko kortelės duomenis, turi būti saugi. Patikrinkite puslapio URL. Prieš perkant rekomenduojame susipažinti su pardavėjo informacija, viešai prieinama informacija bei kitų vartotojų įvertinimu atsiliepimais.
PIN kodais tvirtinkite tik tokius prašymus ar operacijas, kurias iniciavote patys. Jokiu būdu netvirtinkite prašymų, kurių neiniciavote.
Atminkite, kad „Inbank“ neinicijuoja pokalbių su klientais socialiniuose tinkluose paslaugų teikimo tikslais, taip pat tokiais kanalais neprašome jokių klientų duomenų.
Jeigu vis dėlto tapote arba įtariate, kad tapote sukčių auka susisiekite su mūsų klientų aptarnavimo skyriumi ir apie sukčiavimo atvejį praneškite policijai.
Iškilus klausimams ar abejonėms, visada galite susisiekti su mūsų klientų aptarnavimo centru nr. +370 700 700 80 arba el. paštu info@inbank.lt
